Jelou

.

.

.

.

.

KODĖL? Eilinis vakaras. Skambutis telefone - nepažįstamas balsas kviečia susitikti ir prisidėti prie aferos, kuri gali atnešti nemažai pinigų. Pažvelgusi į mylimąjį sulaukiu jo pritariančio linktelėjimo ir sutinku aptarti tai akis į akį. Važiuojant į vietą garsiai mąstau: - O jei tai policija? Galbūt susekė mūsų nešvarius darbelius, narkotikus, pinigus, ginklus. - Kas? Policija? Iš kur, kaip? Negali būti.- ištaria jis. Nuleidę viską juokais su šypsena atvykstame į sutartą tašką. Atvažiavęs juodas visureigis sustoja priešais mus ir jau matau iš automobilio, su sunkiaisiais ginklais, belipančius policininkus. „Chotas! ” („Mentai”!), sušunka jis ir spaudžia akseleratoriaus pedalą iki dugno. Tą akimirką širdis į kulnis nuriedėjo. Nuo jų tolstame, nuo jų kulkų - ne. Automobilis suvarpytas kiaurai, kulkos švilpia aplink.. mūsų pačių neužkliudo.. Atitolome.. Pasprukome. Adrenalinas sukilęs, širdis kalatojas, mašina pilna stiklo šukių. Sustoję nusitraukiame bandanas nuo veidų ir susižvalgę be žodžių vienas kitą suprantame - turime iš čia dingti, kuo toliau. Vos grįžę susikrauname brangiausią ką turime - auksą - į lagaminus, dar kelis asmeninius daiktus ir skubame oro uosto link. O KAS DABAR? Los Santos. Naujas mūsų gyvenimo etapas. Nieko nelaukę iš vietinių milijonierių nusiperkame prabangius namus, automobilius. Sėdėdamas patogiame krėsle atsisuka į mane ir tyliai ištaria: „No más sangre innecesaria, no más balas inútiles.” ( „Daugiau jokio nereikalingo kraujo, jokios beprasmiškos kulkos.”). Suprantame, kad vis tiek reikės imtis kažkokios nelegalios veiklos - tik taip gyventi ir išgyventi mokame, tai jau mūsų kraujyje. Susėdę prie didelio pietų stalo, pasiėmę tuščius popieriaus lapus pradedame rašyti mintis, idėjas, planus, kaip galima pasipelnyti iš šio didmiesčio valdžios, jo naivių gyventojų. O planas paprastas - rasti visas spragas vyriausybės valdymo sistemoje, siekiant naudos sau, susipažinti ir perprasti miesto baudžiamąjį kodeksą. Susipažinti su įtakingais žmonėmis ir bandyti juos palenkti į savo pusę arba iš jų pasipelnyti. Išsiaiškinti pelningiausias veiklas ir jas vykdyti. Suburti žmonių grupę, kurie suinteresuoti užsidirbti, tačiau ne žudyti - stengiantis viską pasiekti nepraliejant kraujo, nebent tai būtinybė ginant save ar savą. SENTENCIJA Po ilgo sėdėjimo prie stalo ir minčių generavimo norėjome atsipūsti ir paleisti daug emocijų, tad nuvažiavome į bažnyčią. Kalbėjome rožinį ir dėkojome Mergelei Marijai už stiprybę, vienybę ir suteiktą antrą šansą. - Bala No Disparada… (Neiššauta kulka…) - po maldos tyliai ištariu kelis kartus sau po nosim. Jis pakelia galvą, pažvelgia man į akis, teigiamai linkteli ir taria: - Bala No Disparada, savo rankomis to nedarysime.. jei reikės, už mus tai padarys kiti. BALA NO DISPARADA! Abiejų akys suspindi ir šypsenos papuošia nuvargusius veidus. „…Santa María, Madre de Dios, ruega por nosotros pecadores, ahora y en la hora de nuestra muerte. Amén.”